Dictyna arundinacea

Iš Vorų enciklopedija.

Tamsiažiedis raizguolis - Dictyna arundinacea (Linnaeus, 1758)

• Šeima: Raizguoliai - Dictynidae
  • Gentis: Raizguoliai - Dictyna

Turinys 1 Pavadinimai kitomis kalbomis 2 Dydis 3 Morfologiniai ypatumai 4 Biologija 5 Biotopas 6 Paplitimas Lietuvoje 7 Bendras paplitimas 8 Bibliografija

Pavadinimai kitomis kalbomis

Angl. Common mesh-weaver; ček. Cedivečka obecná; nl. Heidekaardertje; vok. Häuselspinne, Wiesen-Lauerspinne

Dydis

Patelė 2.6-3.7 mm, patinas - 2.6-3.2 mm.

Morfologiniai ypatumai

Galvakrūtinė juodai ruda. Galvos srityje 5 eilės šviesių plaukelių. Krūtinė ir cheliceros tamsiai rudos. Kojos raudonai rudos. Viršutinė pilvelio pusė pilka, su rudu pakraščiu ir šviesiais plaukeliais bei dažnai su plačia ruda pailga juosta, kuri daug kartų yra pertrakta tamsiaus piešinio.

Biologija

Ant varpinių augalų stiebelių, nudžiūvusių žolių, ant medžių ir krūmų šakų įsirengia retus tinklus. Lytiškai subrendę individai aptinkami V-VI mėn. Tuo metu rūšis lengvai randama, nes visur pernykščiai sausi augalai aptraukti jų tinklais. Voras tupi stiebo išsišakojime tankiai apverptoje slėptuvėje. Nuo slėptuvės į visas puses nusitęsiaia gaudomosios gijos, kurios iš dalies yra kribelinės.

Patelė kiaušinėlius deda iki 6 kartų, bet visus kokonus įsirengia ne iš karto, o tam tikrais tarpais. Juos sudeda paeiliui vieną virš kito gaudomojo tinklo slėptuvėje, kartais iš viršaus užmaskuoja. Kokonas nedidelio sniego baltumo paplotėlio formos. Patelė neapleidžia kokonų, kol juos nepalieka visi voriukai. Gamtoje patelės su kokonais ir jaunikliais aptinkami iki VIII pr., vėliau aptinkami tik pavieniai suaugę individai. Jaunikliai dideliais kiekiais aptinkami iki IX pab. Žiemoja nelytiškai subrendę jaunikliai.

Biotopas

Mėgsta saulėtas, sausas vietas, dykvietes. Aptinkami daugiausia žolėse, rečiau ant pušų ir lapuočių medžių.

Paplitimas Lietuvoje

• Akmenės raj.: Kamanų rezervatas, ant viržių ir gailių, 1991-07-16 (1 patelė).
• Alytaus raj.: jauname pušyne, 1959 06-07 mėn.; retame sausame pušyne, 1960-07-04 (3 vorai).
• Čepkelių rezervatas: pelkėje su pušelėmis, 1999-04-14 - 10-11 (1 voras).
• Lazdijų raj.: Veisiejų apyl., jauname pušyne, 1959 06-07 mėn., 1960 06 mėn. (3 vorai); retame pušyne, esančiame lapuočių miško pakraštyje, 1960-07-07 (1 voras).
• Kuršių nerija: jauname pušyne, 1963 06 (4 vorai).
• Mažeikių raj.: Griežė, 2010-09-04 (Rimvydas Kinduris, foto).
• Radviliškio raj.: Praviršulio Tyrelio botaninis-zoologinis draustinis, 2009-05-16 (Gintautas Steiblys, foto [1], [2]).
• Raseinių raj.: Sargeliai, 2009-05-16 (Lukas Jonaitis, foto).
• Varėnos raj.: jauname pušyne, 1959 06-07 mėn.; tankiame jauname pušyne, 1960-05-30 (6 vorai); pušyne su kadagių priemaiša, 1960-06-11 (5 vorai); Puvočių apyl., pušynuose, 1986-87 m. (7 vorai).

Bendras paplitimas

Holarktika.

Bibliografija

• Rėlys V., Dapkus D. 2002. Similarities between epigeic spider communities in a peatbog and surrounding pine forest: a study from southern Lithuania // European Arachnology 2000. Proceedings of the 19th European Colloquium of Arachnology, Århus 17-22 July 2000. P. 214.
• Vaickutė J. 1960. Lietuvos TSR pietinės dalies jaunų pušynų vorai (Arachnida) // Lietuvos TSR MA darbai, Ser. C 3 (23). Vilnius. P. 140-141.
• Vaickutė J. 1960a. Lietuvos vorų faunos tyrimai. Diplominis darbas. Vilnius. P. 47-48.
• Vaickute - Zhukauskiene J. I. 1963. Analiz raspredelenija paukov s primeneniem kriterija Stjudenta // Trudy Akademiji nauk Litovskoij SSR. Serija B, T. 1(30). P. 71.
• Valenta V., Kašarskytė R. 1990. Lietuvos pušynų vorai (Aranei) // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbai. Biologija. T. 29. P. 6.
• Vilkas A. 2000. Kamanų rezervato vorai //Biologinės įvairovės tyrimai ir aplinkosauginis švietimas regionuose (Respublikinės konferencijos dalyvių pranešimų santraukos. Marijampolė, 2000 m. kovo 24-25 d.). Botanikos instituto leidykla. Vilnius. P.104.
• Zhukauskiene J. I. 1966. Počvennyje bezpozvonočnyje kosy Kuršiu-Nerija (7. Pauki) // Trudy Akademiji nauk Litovskoij SSR. Serija B. T. 2(40). P. 195.