Enoplognatha ovata

Iš Vorų enciklopedija.

Peršokti į: navigaciją, paiešką
Enoplognatha ovata. Foto: Gintautas Steiblys
Enoplognatha ovata, kiaušinėlių kokonas
Enoplognatha ovata, patelė. Foto: Rimvydas Kinduris
Enoplognatha ovata, patelė. Foto: Rimvydas Kinduris
Enoplognatha ovata, patino palpas

Paprastasis pinkliavoris - Enoplognatha ovata (Clerck, 1757)

Turinys

Pavadinimai kitomis kalbomis

Angl. Candystripe or Polymorphic spider; ček. Snovačka oválná; vok. Rotgestreifte Kugelspinne

Dydis

Patelė 6-7 mm, patinas - 3.5-5 mm dydžio.

Morfologiniai ypatumai

Patelės galvakrūtinė šviesiai geltona, su siaura juoda pakraščio linija ir juoda vidurio juosta, kuri nepasiekia nei akių srities, nei užpakalinio galvakrūtinės pakraščio. Pilvelio spalvos labai įvairuoja, dažniausiai gelsvas, viršutinėje pusėje dvi eilės nuo 4 iki 5 dėmelių ar taškelių. Kojos gelsvai baltos, tik I poros blauzda su juodu galiniu žiedu. Abiejose voratinklinių karpučių pusėse yra dvi juodos dėmės.

Biologija

Tai plėšrūs vorai, kurie užpuola kitų vorų kokonus ir ten padeda savo kiaušinėlius.Tinklą įsirengia skraidantiems vabzdžiams. Slėptuvę pasidaro tarp kelių apraizgytų lapų. Subrendę vorai randami VI - VII mėn. Kiaušinių kokonas rutulio formos, su melsvai žalios ar melsvai baltos spalvos tvirtu apvalkalu ir apregztas puriu melsvu voratinkliu. Kiaušinių kokoną paslepia tarp susuktų lapų. Kokonų skaičius priklauso nuo patelės maitinimosi. Kiaušinėlius deda 2-3 kartus, jie gelsvai balti (iš viso 150-180). Padėjusi kiaušinėlius, patelė aklinai užtaiso savo būveinę - lapą, ir saugoja kokoną ne tik kol išsiris jaunikliai, bet kurį laiką po išsiritimo ir pačius jauniklius. Patelės su jaunikliais aptinkamos iki IX mėn. vidurio. Jaunikliai ilgesnį laiką būna kartu su patele ir maitinasi jos grobiu. Tačiau rudenį jau aptinkamos išsekusios patelės ir pasitaiko žuvusių. Jaunikliai peržiemoja išdžiūvusiuose lapuose, kurie buvo lizdas jų motinai. Dauguma atvejų voriukai visi kartu pasilieka prie tuščio kokono apvalkalėlio ir išsiskiria tik pavasarį.

Biotopas

Gyvena ant žemų augalų, ant krūmų, soduose ant žemutinių medžių šakų, miško aikštelėse ir viržiais apaugusiose vietose.

Paplitimas Lietuvoje

Holarktika.

Bendras paplitimas

  • Akmenės raj.: Kamanų rezervatas, pievoje ant įvairių augalų, drėgname lapuočių miške, 1991 07 (3 patelės ir 2 juv.).
  • Alytaus raj. pušyne prie drėgnų vietų, 1959-07-04 (1 patinas ir 3 patelės).
  • Kuršių nerija: mišriame miške žolinėje dangoje ir jauname pušyne, 1963 06 (5 vorai); Juodkrantė, 2007-07-06 (Gintautas Steiblys).
  • Kauno raj.: Jūrės miškas, Jūrės kol. sodai, 2007-07-15 (Gintautas Steiblys).
  • Kurtuvėnų regionis parkas: Juodlės ir Vainagių girininkijos (3 vorai).
  • Lazdijų raj.: pušynuose, 1960-07-06, 07 (2 vorai); Metelio ir Dusios ež. apyl., jaunuose pušynuose, 1959-07-13-15 (7 patelės, 1 patinas ir 1 juv.).
  • Mažeikių raj.: Čekų miškas, 2010-07-03, 1 patelė (Rimvydas Kinduris, foto); Karaliaučiaus miškas, 2009-07-17 (Rimvydas Kinduris, foto); Krakių k., ant įvairių žolių, kaulenio gyvatvorės, aviečių, sode, pievoje, eglės išvartos, miško paklotėje, gėlyne po šiaudais, 1990 07, 1991 06, 1991 11, 1993 04-05 mėn. (11 patelių, 4 patinai, 13 juv.); Naikiai, ant pušų šakų, šlapiame miške ant mėlynių, 1991 05 (4 juv.); Mažeikiai, parke, 1995-05-30 (3 juv.); Žalgirio miškas, 2010-07-06, 1 patelė (Rimvydas Kinduris, foto).
  • Radviliškio raj.: Šniuraičiai, 2007-06 (Laurynas Kalasaitis, foto [1]).
  • Šiaulių raj.: Ukriai, 1907-08-19 (2 vorai, Leg. N. Birschet).
  • Varėnos raj.: Puvočių apyl., pušynuose, 1986-87 m. (13 vorų).
  • Vilkaviškio raj.: Vištytis, bažnyčios šventoriuje ant dekoratyvinės eglės, 1990-08-05 (1 patelė; Leg. A.Vilkas, Det. V.Rėlys, 1997 05 mėn., Mažeikių JGS kol. - 48).

Bibliografija

  • Perelesina V. I. 1930. Materialy dlia fauny paukov zapadnych i jugo-zapadnych časteij Vostočnoij Evropy // Ežegodnik zoologičeskogo muzeja Akademiji nauk SSSR. T. 31 (3-4). P. 364 (= Theridion lineatum).
  • Rakauskas R. P. 1985. Entomofagi tleij plodovych i jagodnych kul'tur Litovskoij SSR // Acta entomologica Lituanica. Vol. 8. P. 59 (= Theridium ovatum).
  • Rėlys V. 1999. Kurtuvėnų regioninio parko vakarinės dalies vorų bendrijos // Kurtuva. Kurtuvėnų regioninio parko metraštis. Šiauliai. Nr.5, P.65.
  • Vaickutė J. 1960. Lietuvos TSR pietinės dalies jaunų pušynų vorai (Arachnida) // Lietuvos TSR MA darbai, Ser. C 3 (23). Vilnius. P. 141 (= Theridium redimitum).
  • Vaickutė J. 1960a. Lietuvos vorų faunos tyrimai. Diplominis darbas. Vilnius. P. 52-53 (= Theridium redimitum).
  • Vaickute - Zhukauskiene J. I. 1963. Analiz raspredelenija paukov s primeneniem kriterija Stjudenta // Trudy Akademiji nauk Litovskoij SSR. Serija B, T. 1(30). P. 72 (= Theridium redimitum).
  • Valenta V., Kašarskytė R. 1990. Lietuvos pušynų vorai (Aranei) // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbai. Biologija. T. 29. P. 7 (= Theridium ovatum).
  • Vilkas A. 2000. Kamanų rezervato vorai //Biologinės įvairovės tyrimai ir aplinkosauginis švietimas regionuose (Respublikinės konferencijos dalyvių pranešimų santraukos. Marijampolė, 2000 m. kovo 24-25 d.). Botanikos instituto leidykla. Vilnius. P.104.
  • Vilkas A. 2000a. Mažeikių rajono augalų ir gyvūnų sąrašas: Vorai // Mažeikių krašto gamta. Vilnius. Leidykla "Daigai". P. 121.
  • Zhukauskiene J. I. 1966. Počvennyje bezpozvonočnyje kosy Kuršiu-Nerija (7. Pauki) // Trudy Akademiji nauk Litovskoij SSR. Serija B. T. 2(40). P. 196 (= Theridium redimitum).

Nuorodos

Asmeniniai įrankiai
© Algirdas Vilkas. Lietuvos vorų enciklopedija.