Kūno forma
Iš Vorų enciklopedija.
Kūno forma. Skirtingų vorų šeimų nukrypimai nuo tipinės pagrindinės kūno formos yra labai dažni, todėl juos sunku būtų ir bendrai apibendrinti. Eile atvejų nustatyta kūno formos santykinė priklausomybė nuo gyvenimo būdo. Vienais atvejais stebima abiejų kūno dalių formos pakitimai, kitais - tik pilvelio arba galvakrūtinės. Štai kai kurių vorų, priklausančių skirtingoms šeimoms ir gyvenančių tarp miglinių augalų ar viksvų lapų, kūnas būna išilgai ištęstas pilvelio sąskaita. Pvz. Tetragnatha kūnas 4-7 kartus ilgesnis už didžiausią savo plotį. Analogiška proporcija pasižymi ir Tibellus oblongus. Kai kurių tropikinių rūšių kūnas būna siūliškas, 14-15 kartų ilgesnis už savo plotį. Kartu su kūno ištįsimu pailgėja ir kojos, kurios kartais būna neįprasto ilgio. Ramybės būklėje kojas suglaudžia išilgai kūno, todėl voras tampa mažiau pastebimu.
Neretai kūno forma ištęsta nugaros pilvelio kryptimi, todėl pilvelio nugarinėje pusėje ir dažniausiai jo užpakalinėje dalyje sudaro kuprą ar gumbelį. Tai ypač pastebima Cyclosa conica, kai kurių Theridion, Araneus, Tmarus rūšių vorams. Ero tuberculata pilvelis tiek išauga į viršų, kad primena aukšto kūgio formą. Kūgio viršūnė gali buti nusmailėjusi, užapvalinta, o tropikinių rūšių skelta ar net su keliomis išaugomis. Smulkiems, voratinkliuose gyvenantiems vorams būdinga daugiau ar mažiau rutuliška forma. Kai kurios Pholcidae,Araneidae ir Theridiidae rūšys turi stambų pilvelį. Rutuliškas pilvelis būdingas ir kai kurioms Thomisidae ir Salticidae rūšims.
Po medžių žieve ar dirvožemio bei uolų plyšiuose gyvenantiems vorams būdinga plokščia kūno forma. Tokia kūno forma pasižymi Nuctenea umbratica, Philodromus fuscomarginatus. Neretai plokščias kūnas būdingas ir ant augalų bei žiedų gyvenantiems vorams (pvz. Thomisidae).
