Linyphia triangularis

Iš Vorų enciklopedija.

Trikampiškasis gaubtatinklis - Linyphia triangularis (Clerck, 1757)

• Šeima: Gaubtatinkliniai - Linyphiidae
  • Gentis: Gaubtatinkliai - Linyphia

Turinys 1 Pavadinimai kitomis kalbomis 2 Dydis 3 Morfologiniai ypatumai 4 Biologija 5 Biotopas 6 Paplitimas Lietuvoje 7 Bendras paplitimas 8 Bibliografija

Pavadinimai kitomis kalbomis

Angl. Common hammock-weaver; ček. Plachetnatka keřová; vok. Baldachinspinne, Gemeine Baldachinspinne

Dydis

Patelė 6.0 mm, patinėlis - 5.0 mm.

Morfologiniai ypatumai

Šios rūšies patelė lengvai atskiriama pagal pilvelio piešinį. Galvakrūtinė plačiai ovalinė, plokščia, šviesiai ruda, blizganti, su tamsia išsišakojusia vidurine juosta ir tamsiomis kraštinėmis juostomis bei su šviesesniais spinduliais, kurie eina nuo vidurio juostos ir šviesiu, dažnai oranžinės spalvos kraštu. Pilvelis pailgai ovalinis, su tamsiai rudu lapo pavidalo piešiniu bei rudais ir baltais šlakeliais. Pilvelio šonai tamsiai rudi, su keleta šviesių įžambių dryžių. Krūtinė juoda. Kojos gana ilgos, tamsiai rudos ar pilkai rudos, priešletenėlė beveik du kartus ilgesnė už letenėlę, su daug dyglių.

Biologija

Abiejų lyčių subrendę individai aptinkami nuo V iki X mėn. Vasarą ir rudenį vorai plataus kupolo formos tinklus įsirengia ant žemos žolės, prie medžių kamienų apatinės dalies. Virš kupolo nutiesia pritvirtinimo siūlus, į kuriuos dažnai atsitrenkia skrendantys vabzdžiai ir nukrenta ant dangalo. Po gaubtu taip pat nutiesiami pritvirtinimo siūlai, kurie saugo vorą nuo priešų. Voras kabo apatinėje tinklo dalyje nugara žemyn. Jei jaučia pavojų, jis bėga prie tinklo krašto, kur mažiau pastebimas arba iš ten nusileidžia saugos gija ant žemės, kad pasislėptų po pakratais arba akmenimis. Poravimosi metu patinai apsigyvena patelių tinkluose. Po kopuliacijos patelės gana ilgai pasilieka voratinklyje, daug matinasi, stipriai padidėja jų pilvelis.

Kiaušinėlius deda rudenį, rausvai geltoną kokoną patelė įsirengia po nukritusiais lapis, samanose. Po kiaušinėlių dėties patelė žūsta. Žiemoja kiaušinėliai. Pavasarį įsiritę voriukai prie pat žemės paviršiaus šalia vienas kito įsirengia miniatiūrinius voratinklius. Vėliau didesnė vorų dalis persikrausto ant eglių, jaunų krūmų.

Biotopas

Labai dažnai sutinkama vorų rūšis ant įvairių medžių, žemų krūmų, žolių, pastatų sienų.

Paplitimas Lietuvoje

• Alytaus raj.: retame sausame pušyne, 1960-0704 (31 egz.).
• Ignalinos raj.: pakelėje ant žolių, 1957-0723 (4 juv.); Ignalinos apyl., 1990 m. (2 patelės, Det. V.Rėlys, 1997 05 mėn.; Mažeikių JGS kol. - 31).
• Kuršių nerija: mišriame miške žolinėje dangoje ir beržyne, 1963 06 (45 egz.).
• Kurtuvėnų regioninis parkas: Juodlės girininkija (3 egz.).
• Lazdijų raj.: prie Metelio ir Dusios ežerų jaunuose pušynuose, 1959 07 (128 patelės, 15 patinų ir 174 nesubrendę individai); pušų jaunuolyne, 1960-07-06 - 13 (209 egz.).
• Mažeikių raj.: Krakiai, mišriame miške, 1990-09-01 (1 egz.); Krakiai, pievoje prie Ventos, ant įvairių augalų, 1990-07-03 (2 juv.); Krakiai, mišriame miške, ant įvairių augalų, 1990-09-01 (1 patelė); Naikiai, mišriame miške ant augalų, 1991-09-15 (1 patelė); Sedos apyl. Smiltynės miškas, ant pušų, 1991 09 (8 patelės, Leg.A.Česnauskas); Krakiai, Ubagyno miškas, ant žolių, 1994-08-27 (1 patelė); Krakiai, sode ant augalų, 1990 07 (3 juv.); Maigai, Maigų ež. pakrantėje ant augalų, 1995-06-06 (2 juv.); Renavas, 2008-08-24 (Gintautas Steiblys, foto).
• Nemuno kilpų regioninis parkas: Stražiškės, 2010-08-21, 1 ind. (foto).
• Pasvalio raj.: Ąžuolpamūšis, lapuočių miške ant žolių ir krūmų (35 patelės ir 6 patinai).
• Plungės raj.: Plateliai, eglyne ant augalų, 1991-08-09 (1 patelė, Det. V.Rėlys, 1997 05 mėn.; Mažeikių JGS kol. - 106).
• Šiaulių raj.: Ukriai, ant krūmų, 1907-09-03 (2 patelės, Leg. N.Birschert).
• Švenčionių raj.: Balošos durpyninė pelkė, 1999 m. (1 voras).
• Varėnos raj.: Puvočiai, pušynuose, 1986-87 m. (43 egz.);
• Vilkaviškio raj.: Vištyčio apyl., jauname eglyne, 1990-08-07 (3 patelės ir 1 patinas; Leg. A.Vilkas, Det. V.Rėlys, 1997 05 mėn., Mažeikių JGS kol. - 26, 32).

Bendras paplitimas

Palearktika.

Bibliografija

• Perelesina V. I. 1930. Materialy dlia fauny paukov zapadnych i jugo-zapadnych časteij Vostočnoij Evropy // Ežegodnik zoologičeskogo muzeja Akademiji nauk SSSR. T. 31 (3-4). P. 368.
• Rėlys V. 1999. Kurtuvėnų regioninio parko vakarinės dalies vorų bendrijos // Kurtuva. Kurtuvėnų regioninio parko metraštis. Šiauliai. Nr.5, P.66.
• Rėlys V., Koponen S., Dapkus D. 2002. Annual differences and species turnover in peat bog spider communities // The Journal of Arachnology. Vol. 30. P. 420.
• Vaickutė J. 1960. Lietuvos TSR pietinės dalies jaunų pušynų vorai (Arachnida) // Lietuvos TSR MA darbai, Ser. C 3 (23). Vilnius. P. 142.
• Vaickutė J. 1960a. Lietuvos vorų faunos tyrimai. Diplominis darbas. Vilnius. P. 61-62.
• Vaickute - Zhukauskiene J. I. 1963. Analiz raspredelenija paukov s primeneniem kriterija Stjudenta // Trudy Akademiji nauk Litovskoij SSR. Serija B, T. 1(30). P. 72.
• Valenta V., Kašarskytė R. 1990. Lietuvos pušynų vorai (Aranei) // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbai. Biologija. T. 29. P. 6.
• Vilkas A. 2000a. Mažeikių rajono augalų ir gyvūnų sąrašas: Vorai // Mažeikių krašto gamta. Vilnius. Leidykla "Daigai". P. 120.
• Zhukauskiene J. I. 1966. Počvennyje bezpozvonočnyje kosy Kuršiu-Nerija (7. Pauki) // Trudy Akademiji nauk Litovskoij SSR. Serija B. T. 2(40). P. 195.