Metellina segmentata
Iš Vorų enciklopedija.
Rudeninis skylūnėlis - Metellina segmentata (Clerck, 1757)
- Šeima: Storažandžiai - Tetragnathidae
- Gentis: Skylūnėliai - Metellina
Turinys |
Pavadinimai kitomis kalbomis
Angl. Autumn spider; ček. Meta podzimní; vok. Herbstspinne
Dydis
Patelė 6.5-9.0 mm, patinas - 7.0-7.5 mm.
Morfologiniai ypatumai
Išvaizda panašus į Metellina mengei. Galvakrūtinė gelsva, dažnai šviesiai pilka, su plonu juodu pakraščiu ir Y pavidalo piešiniu. Krūtinė ruda ar juoda, cheliceros gelsvos. Kojos gelsvos, su neryškiais žiedeliais ir dėmelėmis. Pilvelis gelsvas ar pilkas, su rudų, juodų ir rausvų taškelių raštu.
Biologija
Subrendę abiejų lyčių vorai randami nuo VIII mėn. iki vėlyvo rudens. Tinklas visada su atviru centru, kurį voras padaro perkąsdamas siūlus. Nerengia ypatingos slėptuvės. Patelė kabo beveik visada tinklo viduryje; patinaas tykoja šone ant šakos, padėjęs koją ant signalinio siūlo. Vorų pora visą rudenį randama ant to paties tinklo. Patinai dažniausiai pasirodo kai patelė pagauna grobį. Kartais patelė užpuola patiną, apipina siūlais ir iščiulpia. Kiaušinėlius deda IX-X mėn. į nukritusius lapus. Po kiaušinėlių dėties patelė miršta, jauni voriukai išsirita kitą pavasarį.
Biotopas
Ant įvairių medžių ir krūmų, žemesnių augalų, pastatų išorinių sienų, dažniausiai saulės apšviestuose vietose.
Paplitimas Lietuvoje
- Jurbarkas: 1906 07 01 (1 patinas, Leg. Vinogradov-Nikitin).
- Kuršių nerija: mišriame miške žolinėje dangoje ir jauname pušyne, 1963 06 (30 vorų).
- Mažeikių raj.: Juodeikių tvenkinio pakrantėse, Krakių k., Maigų k., Sedos apyl., Sedos giria, Mažeikiai.
- Pasvalio raj.: Ažuolpamūšis, mišriame miške ant žolių, 1958-08-07 (47 vorai).
- Šalčininkų raj.: Rūdninkų giria.
- Šiaulių raj.: Ukriai, ant medžio žievės ir krūmuose, 1907-08-18, 09-03, 09-07 (iš viso 4 patelės ir 1 patinas, Leg. N.Birschert).
- Švenčionių raj.: Dubingių ež. apyl.
- Trakų raj.
- Varėnos raj.: Puvočių apyl., pušynuose, 1986-87 m. (2 vorai).
- Vilniaus raj.: Salotės, Antavilio ir Žaliųjų ež. apyl., Riešė, Pikeliškės, Maišiagala, Paberžė, Bezdonys, Šumskas, Mickūnai, Buivydžiai, Benekonys, Migūnai, Medininkai, Nemėžis, Nemenčinė, Vilnius ir kt.
Bendras paplitimas
Palearktika.
Bibliografija
- Perelesina V. I. 1930. Materialy dlia fauny paukov zapadnych i jugo-zapadnych časteij Vostočnoij Evropy // Ežegodnik zoologičeskogo muzeja Akademiji nauk SSSR. T. 31 (3-4). P. 371 (= Meta segmentata).
- Petrusewicz K. 1938. Badania ekologiczne nad krzyzakami (Argiopidae) na tle fizjografji Wilenszczyzny // Prace Towarzystwa przyjaciol nauk w Wilne. T. 12(40). P. 67-68 (= Meta reticulata).
- Vaickutė J. 1960a. Lietuvos vorų faunos tyrimai. Diplominis darbas. Vilnius. P. 30-31 (= Meta reticulata).
- Valenta V., Kašarskytė R. 1990. Lietuvos pušynų vorai (Aranei) // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbai. Biologija. T. 29. P. 6 (= Meta segmentata).
- Vilkas A. 2000a. Mažeikių rajono augalų ir gyvūnų sąrašas: Vorai // Mažeikių krašto gamta. Vilnius. Leidykla "Daigai". P. 121.
- Zhukauskiene J. I. 1966. Počvennyje bezpozvonočnyje kosy Kuršiu-Nerija (7. Pauki) // Trudy Akademiji nauk Litovskoij SSR. Serija B. T. 2(40). P. 195 (= Meta reticulata).
