Pachygnatha listeri

Iš Vorų enciklopedija.

Rausvasis gūžokas - Pachygnatha listeri Sundevall, 1830

• Šeima: Storažandžiai - Tetragnathidae
  • Gentis: Gūžokai - Pachygnatha

Turinys 1 Pavadinimai kitomis kalbomis 2 Dydis 3 Morfologiniai ypatumai 4 Biologija 5 Biotopas 6 Paplitimas Lietuvoje 7 Bendras paplitimas 8 Bibliografija

Pavadinimai kitomis kalbomis

Ček. Čelistnatka Listerova, vok. Rotbraune Dickkieferspinne

Dydis

Patelė 4.0-5.0 mm, patinas - 3.0-4.5 mm.

Morfologiniai ypatumai

Rūšis labai panaši į Pachygnatha degeeri, bet didesnė. Abi lytys labai panašios. Pagrindinė spalva šviesiai ruda iki rausvai rudos. Galvakrūtinė rausvai ruda, su tamsia blizgančia vidurio juosta ir su tamsiais šoniniais kraštais. Pilvelis gelsvai rudas, su tamsesniu į tinklą panašiu piešiniu ir tamsesne vidurio juosta. Kojos šviesiai rudos iki rausvai rudų, blizgančios.

Biologija

Randami visus metus.

Biotopas

Mėgsta drėgnus miškus, samanose, po žieve ir akmenimis.

Paplitimas Lietuvoje

• Čepkelių rezervatas: pelkėje su pušelėmis ir sausame pušyne, 1999-04-14 - 10-11 (4 vorai).
• Kuršių nerija: mišriame miške žolinėje dangoje, 1963 06 (5 vorai).
• Kurtuvėnų regioninis parkas: Juodlės ir Vainagių girininkijos (26 egz.).
• Mažeikių raj.: Juodeikiai, 2010-05-08 (R. Kinduris, foto); Karaliaučiaus miškas, 2010-05-16 (R. Kinduris, foto); Krakių k.; Maigų k.; Skleipiai, Virvytės pakrantėje, 2010-05-19 (R. Kinduris).
• Nemuno kilpų regioninis parkas: Stražiškės, 2010-08-21 (2 patelės).
• Pasvalio raj.: mišriame miške ant žolių, 1958-07-07 (2 patelės ir 2 patinai).
• Šalčininkų raj.: Rūdninkų giria.
• Šiaulių raj.: Ukriai, 1907-10-08 (2 patinai ir 1 patelė, Leg. N. Birschert).
• Trakų raj.
• Ukmergės raj.: Laukėnų durpynas, 2000 m. (2 vorai).
• Vilniaus raj.: Žaliųjų ež. apyl., Riešė, Benekonys, Nemenčinė, Vilnius.

Bendras paplitimas

Palearktika.

Bibliografija

• Perelesina V. I. 1930. Materialy dlia fauny paukov zapadnych i jugo-zapadnych časteij Vostočnoij Evropy // Ežegodnik zoologičeskogo muzeja Akademiji nauk SSSR. T. 31 (3-4). P. 370.
• Petrusewicz K. 1938. Badania ekologiczne nad krzyzakami (Argiopidae) na tle fizjografji Wilenszczyzny // Prace Towarzystwa przyjaciol nauk w Wilne. T. 12(40). P. 72.
• Rėlys V. 1999. Kurtuvėnų regioninio parko vakarinės dalies vorų bendrijos // Kurtuva. Kurtuvėnų regioninio parko metraštis. Šiauliai. Nr.5, P.67.
• Rėlys V., Dapkus D. 2002. Similarities between epigeic spider communities in a peatbog and surrounding pine forest: a study from southern Lithuania // European Arachnology 2000. Proceedings of the 19th European Colloquium of Arachnology, Århus 17-22 July 2000. P. 214.
• Rėlys V., Koponen S., Dapkus D. 2002. Annual differences and species turnover in peat bog spider communities // The Journal of Arachnology. Vol. 30. P. 421.
• Vaickutė J. 1960a. Lietuvos vorų faunos tyrimai. Diplominis darbas. Vilnius. P. 60.
• Vilkas A. 2000a. Mažeikių rajono augalų ir gyvūnų sąrašas: Vorai // Mažeikių krašto gamta. Vilnius. Leidykla "Daigai". P. 120.
• Zhukauskiene J. I. 1966. Počvennyje bezpozvonočnyje kosy Kuršiu-Nerija (7. Pauki) // Trudy Akademiji nauk Litovskoij SSR. Serija B. T. 2(40). P. 196.