Steatoda bipunctata

Iš Vorų enciklopedija.

Peršokti į: navigaciją, paiešką
Steatoda bipunctata. Foto: Rimvydas Kinduris
Steatoda bipunctata. Foto: Gintautas Steiblys
Steatoda bipunctata, epigyna
Steatoda bipunctata, epigyna
Steatoda bipunctata, patino palpas

Dvitaškis brėžius - Steatoda bipunctata (Linnaeus, 1758)

Turinys

Pavadinimai kitomis kalbomis

Angl. Common false-widow; ček. Snovačka pokoutní; vok. Fettspinne

Dydis

Patelė 4.5-7.0 mm, patinas - 4.0-5.0 mm.

Morfologiniai ypatumai

Abi lytys labai panašios, tačiau patelių pilvelio viršus dažnai be šviesios vidurinės linijos. Galvakrūtinė tamsiai rudai raudona, su keliais grioveliais. Pilvelis viršutinėje pusėje tamsios kaštonų rudumo spalvos, blizgantis kaip taukai, su baltu, užlenktu priekiniu kraštu ir balta vidurine juosta, kuri ne visada aiškiai matoma. Ventralinė pilvelio pusė šviesiai ruda, su dviem nuo verpimo spenelių išsiskiriančiomis tamesenėmis linijomis. Kojos rudos, su šviesiais plaukeliais; apatiniai kojų nareliai tamsesni arba žieduoti.

Biologija

Verpia labai skylėtą tinklą, nuo kurio atskiri lipnūs siūlai eina į apačią. Bėgiojantys vabzdžiai užkliūva už lipnių lašelių ir prie jų prilimpa, atplėšia siūlą nuo žemės paviršiaus, šis sutrumpėja ir pakelia bekabarojantį grobį aukštyn, kur susivelia kituose siūluose. Atskubėjęs voras dar iš savo liaukų ant aukos išleidžia lipnų skystį. Minta begiojančiais ir skraidančiais vabzdžiais, nes vorų tinklai sudaryti abi grupes gaudyti. Patinėlio galvakrūtinės užpakalinis kraštas turi šaižaus garso kraštelius, į kuriuos trinasi pilvelio dygliukai. Taip išgauti cirpiantys garsai išleidžiami poravimosi metu. Kokonai su 100-150 rožinės spalvos kiaušinėlių.

Biotopas

Visur pastatuose. Tai vienas iš paprasčiausių naminių vorų. Be to, randamas ir ant medžių kamienų, mūro sienų plyšiuose, pastogėse, rūsiuose, tvartuose. Aptinkami beveik visus metus.

Paplitimas Lietuvoje

  • Kaunas: Ąžuolynas, 2009-07-11 (G. Steiblys, foto).
  • Kuršių nerija: Pervalka, 2007-06-20 (Vita Dikšaitytė, foto).
  • Mažeikių raj.: Krakiai, pastatuose, sode ant įvairių augalų, 1990 07, 1991 05, 09, 11 mėn., 1992 12, 1994 02 mėn. (4 patelės, 3 patinai ir 1 juv.); Mažeikiai, parke ant beržų kamienų, 1990-05-16 (1 patelė); Seda, ūkiniame pastate, 1991 10 mėn. (1 patelė, Leg. A.Česnauskas).
  • Vilniaus raj.: Nemenčinė, vagoje prie dirvono kasant bulves, 1957-10-17 (1 patinas); Vilnius, 1914-08-08-15, Leg. Rydzewskij.

Bendras paplitimas

Holarktika.

Bibliografija

  • Perelesina V. I. 1930. Materialy dlia fauny paukov zapadnych i jugo-zapadnych časteij Vostočnoij Evropy // Ežegodnik zoologičeskogo muzeja Akademiji nauk SSSR. T. 31 (3-4). P. 365.
  • Vaickutė J. 1960a. Lietuvos vorų faunos tyrimai. Diplominis darbas. Vilnius. P. 54-55.
  • Vilkas A. 2000a. Mažeikių rajono augalų ir gyvūnų sąrašas: Vorai // Mažeikių krašto gamta. Vilnius. Leidykla "Daigai". P. 120.

Nuorodos

Asmeniniai įrankiai
© Algirdas Vilkas. Lietuvos vorų enciklopedija.