Trochosa ruricola

Iš Vorų enciklopedija.

Pakrantinis slampinėlis - Trochosa ruricola (De Geer, 1778)

• Šeima: Plėšriavoriai - Lycosidae
  • Gentis: Slampinėliai - Trochosa

Turinys 1 Pavadinimai kitomis kalbomis 2 Dydis 3 Morfologiniai ypatumai 4 Biologija 5 Biotopas 6 Paplitimas Lietuvoje 7 Bendras paplitimas 8 Bibliografija

Pavadinimai kitomis kalbomis

Angl. Rustic wolf-spider; ček. Slíďák drápkatý

Dydis

Patelė 9.0-14 mm, patinas - 7.0-9.0 mm.

Morfologiniai ypatumai

Patinėliai ir patelės labai panašūs spalva ir piešiniu. Galvakrūtinė tamsiai ruda iki beveik juodos, su šviesia, į priekį platėjančia vėzdo formos medialine juosta, kurios praplatėjime yra dvi juodos, pusmėnulio formos dėmės. Kraštinės juostos labai plonos, dažnai vos matomos, šviesiai rudos spalvos. Pilvelis pilkai rudas, su aiškiu, siauru šviesiu širdišku piešiniu, apvedžiotu šviesiais taškeliais. Kojos pilkai rudos ir tankiai plaukuotas.

Biologija

Subrendę vorai randami beveik visus metus. Kiaušinėlių maišelis 6-7 mm skersmens, su 200 kiaušinėlių. Gyvenamuosius lizdus daro žemėje, kartais po akmenimis. Vystymasis trunka 2 metus.

Biotopas

Gyvena drėgnose vietose po akmenimis ir samanose, detrite.

Paplitimas Lietuvoje

• Kuršių nerija: kopų smėlyne, 1963-06 (4 vorai).
• Kurtuvėnų regioninis parkas: Vainagių girininkija (5 egz.).
• Mažeikių raj.: Juodeikiai, Varduvos upės pakrantė, 2010-05-08 (R. Kinduris); Krakiai, pievoje, 1991-06-08 (1 patinas); Mažeikiai, parke, 1995-05-30 (1 patinas).
• Pasvalio raj.: Ąžuolpamūšis, pievoje ant žemės, 1958-08-07 (2 patelės ir 1 patinas).
• Prienų raj.: Palių durpynas (51 voras).
• Šiaulių raj.: Ukriai, beržyne po akmenimis, 1907-08-08 (1 patelė, leg. N.Birschert).
• Švenčionių raj.: Balošos durpynas, 1999-2000 m. (74 vorai).
• Vilniaus raj.: 13 patinėlių ir 1 patelė. Vorai pagauti mūro plyšiuose ir kt. biotopuose; Tapelių aukštapelkė, 2002 m.
• Žuvinto rezervatas: Herbosa-Graminetum biotope, 1961 06-08 mėn. (14 vorų).

Bendras paplitimas

Palearktika.

Bibliografija

• Biteniekytė M., Rėlys V. 2008. Epigeic spider communities of a peat bog and adjacent habitats // Revista Iberica de Aracnologia. Vol. 15. P. 87.
• Perelesina V. I. 1930. Materialy dlia fauny paukov zapadnych i jugo-zapadnych časteij Vostočnoij Evropy // Ežegodnik zoologičeskogo muzeja Akademiji nauk SSSR. T. 31 (3-4). P. 383.
• Petrusewicz K. 1933. Pogonce (Lycosidae s. l.) okolic Wilna // Prace Towarzystwa przyjaciol nauk w Wilne. T. 8. N. 26. P. 19.
• Rėlys V. 1999. Kurtuvėnų regioninio parko vakarinės dalies vorų bendrijos // Kurtuva. Kurtuvėnų regioninio parko metraštis. Šiauliai. Nr.5, P.67.
• Rėlys V., Dapkus D. 2001. Epigeic spider (Arachnida, Araneae) communities in exploited peatbogs of Lithuania // Norw. J. Entomol. 48. P. 156.
• Rėlys V., Koponen S., Dapkus D. 2002. Annual differences and species turnover in peat bog spider communities // The Journal of Arachnology. Vol. 30. P. 421.
• Vaickutė J. 1960a. Lietuvos vorų faunos tyrimai. Diplominis darbas. Vilnius. P. 75.
• Vilkas A. 2000a. Mažeikių rajono augalų ir gyvūnų sąrašas: Vorai // Mažeikių krašto gamta. Vilnius. Leidykla "Daigai". P. 121.
• Zhukauskiene J. I. 1966. Počvennyje bezpozvonočnyje kosy Kuršiu-Nerija (7. Pauki) // Trudy Akademiji nauk Litovskoij SSR. Serija B. T. 2(40). P. 195.

Zhukauskiene J. 1968. Pauki (Araneidae) poberežja ozera Žuvintas // Zapovednik Žuvintas. Vilnius. P. 225.